- gražiadarbis
- gražiadárbis, -ė smob. (1), gražiadar̃bis (2) kas gražiai dirba, kas daug ką moka gražiai dirbti: Mataušas buvo gražiadárbis Ėr. Ji gražiadárbė – ar aus, ar verps, vis miela žiūrėt Slm. Tokie mat iš jų gražiadárbiai Antš. Paėmė gražiadárbę žmoną Arm. Gražiadárbės darbelis net akį veria Rod. Jos geros mergos, tokios gražiadárbės Bsg. Gražiadar̃bė mano marti Pc.
Dictionary of the Lithuanian Language.